- statinėti
- statinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Rtr, KŽ; L iter. dem. statyti:
1. DŽ, NdŽ, Km Statinė́k pėdus į mendelius, į gubas, į rikes J. Kirtikai kerta, griebikės griebia, o tas pats ūkinykas statinėjo pėdus BsPIV133(Brt). Statinė́jom statinė́jom abi rugius – suvirtę [kuorai] Klt. Linus statinė́ja Dg. Kai patekau už bernelio, už didžio vargelio, viena pjoviau, viena rišiau, viena statinėjau LTR(Brž).
2. N, K, NdŽ Kam an žemės maistą statinė́ji, a nėra lentynų?! Krš. Visur statinė́jo tą staliuką LB184. Algis sėdi atokiau, statinėja šachmatų figūras A.Gric. | refl. tr.: Vilkos, į pastoges [javus] vežės, statinė́jos, paliko su duona [lietingais metais] Krš. ║ Steponas statinėjo arbatos stiklus, taureles ir saldumynus V.MykPut.
3. NdŽ iter. dem. statyti 5: Ant tos vietos sav kitas naujas ir pakampių bažnyčias statinė́ja DP323.
4. iter. dem. statyti 7: Aš juk mačiau šią žiemą, kad kažkas kilpas statinėja miške rš.
5. iter. dem. statyti 15: Jaučiais vežė ir armotas, kap karas buvo, an arklių tik raiti, o jaučiais statinė́j[o] Kls.
◊ akìs statinė́ti1. Trš ginčytis, priešintis: Ko akès statinė́ji pryš vyresnį?! Krš. Ko čia pradėjai akis statinėti prieš seną žmogų?! KlK8,70(Jnš). Man tokio šeimynojaus nereik, katras priš muni akìs statinė̃tų Užv. Ko čia statinė́ji akìs – nė žodžio negali pasakyt! Pkr.2. užsipulti: Atpuolęs Martinkus statinėja akis, spigina: – Mano plūgas, mano! Žem.3. Lk piktai žiūrėti, skersakiuoti.nósį statinė́ti didžiuotis: Kas per daug, tai per daug – teip nosį statinėti, nėmaž nenusižeminti… Žem.ragùs statinė́ti šiauštis, prieštarauti: Ką tus ragùs čia statinė́ji priš muni? Trk.\ statinėti; apstatinėti; atstatinėti; įstatinėti; išstatinėti; nustatinėti; pastatinėti; perstatinėti; pristatinėti; sustatinėti; užstatinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.